Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijoms siūlo peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl galiojančių baudų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, yra būtinos ir kompleksinės priemonės, kurios užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus.
„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – teigė A. Bilotaitė.
VRM siūlymu, reikėtų didinti baudas už greičio viršijimą – skirti nuo 30 iki 60 eurų baudą už 11–20 km/val. viršijimą (dabar galioja 12–30 eurų bauda) bei nuo 60 iki 120 eurų už 21–30 km/val. viršijimą (dabar galioja 30–90 eurų bauda).
Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau kaip 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.
Ministerija pažymi, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 metų ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų.
Išsisukinėjimas nuo baudų tampa verslu
VRM teigimu, kai kurie asmenys siūlo savo kontaktus, kad būtų nurodyti pažeidėjais, tačiau baudų nemoka. Nesumokėjusiems baudų už KET pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo.
VRM duomenimis, 2021 metais už KET pažeidimus skirtų baudų yra sumokėta 36 proc., praėjusiais metais – 28 proc., o šiais metais iš iki lapkričio 1 dienos skirtų baudų yra sumokėta tik 16 proc.
Dėl šios priežasties VRM Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūlo peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.
Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų, pavyzdžiui, lizingo, transporto priemonės pirkimo ar kelionės bilieto pirkimo ribojimo apimties plėtimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.
Pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui
Taip pat VRM siūlo, kad automobilio savininkas, davęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalėtų laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą.
„KET pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui. Automobilio savininkui nesumokėjus baudos, turėtų būti ribojamas vairuotojo pažymėjimo išdavimas ar keitimas, o transporto priemonei stabdoma teisė dalyvauti eisme“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
VRM nuomone, Rizikos grupės asmenų sąrašą tikslinga taip pat papildyti pakartotinai vairuojančiais be teisės vairuoti, vairuojančiais chuliganiškai ir viršijusiais greitį virš 50 km/val. Ministerija siūlo išplėsti pareigūnų įgaliojimus tikrinti, ar tokie asmenys laikosi apribojimų ir nevairuoja, bei esant reikalui – siųsti jiems įspėjimus.
Šalies keliuose pastebimos nerimą keliančios tendencijos
Pasak VRM, pastaraisiais metais suprastėjo šalies eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia ir neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.
Per 10 šių metų mėnesių šalies keliuose įvyko 2 513 eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Iš viso šiemet eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės, VRM duomenimis, tai 24 žmonėmis daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 proc.
Be to, eismo įvykiuose šiais metais sužeisti 2 894 žmonės, tai yra 20 žmonių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas, praneša VRM.
