Nors Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centro (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius, gydytojų rezidentų finansavimas valstybės lėšomis – mažinamas. Taigi, nors į medicinos studijas Lietuvoje patekti gali tik geriausiais balais mokyklas baigę jaunuoliai, tai negarantuoja valstybės finansinio palaikymo būsimiems paklausiems specialistams, todėl dalis jų renkasi studijas kitose šalyse, kuriose mokesčiai už mokslą yra analogiški, tačiau perspektyvos – geresnės. Ir tokių šalių – jaunų medikų specialistų studijų uostų – geografija plečiasi.
Užsienyje lietuviai noriai studijuoja medicinos mokslus
Pasak vienintelės sertifikuotos Britų Tarybos „Education UK“ konsultantės Lietuvoje Eglės Kesylienės, anksčiau mediciną studijuoti norintys jauni žmonės aktyviai dalyvaudavo atrankose į prestižinius Jungtinės Karalystės (JK) universitetus, tačiau nesibaigiant „Brexit“ nežiniai, ėmė vis dažniau domėtis Šveicarijos ir Vokietijos universitetais.
„Ir ne veltui – beveik šešis šimtmečius skaičiuojanti Vokietijos švietimo sistema Europoje vertinama kaip viena pavyzdinių. Šioje šalyje švietimo sistemai taikomi aukščiausi europiniai standartai, veikia daugiau nei 400 valstybinių ir privačių universitetų, kuriuose kasmet siūloma beveik 20 tūkst. skirtingų studijų programų, o net trys iš 37 medicinos studijas siūlančių Vokietijos universitetų pagal „World University Ranking“ reitingą patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką. Iš padidėjusio paraiškų skaičiaus pastebime, kad galimybė mokytis šalyse, kurios yra technologinių naujovių, mokslinių autoritetų bei ekonominės gerovės pavyzdys pasaulyje, vilioja vis daugiau Lietuvos abiturientų“, – sako „American English School“ (AMES) vadovė E. Kesylienė.
Kasmet studijas Vokietijos ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose pasirenka beveik 7 proc. Lietuvos moksleivių ir studentų, tačiau nerimstant „Brexit“ aistroms, šis skaičius turėtų gerokai šoktelėti – šios šalys yra netoli ir priimtinos tiek kultūriškai, tiek ekonomiškai.
„Nors vokiečiai dažnai vertinami kaip nacionalistai, universitetų požiūris į atvykėlius yra itin kosmopolitiškas: šalies aukštosios mokyklos nuolat plečia specialybių ratą, įteisina vis daugiau programų dviem kalbomis arba anglų kalba, didina studentų skaičių, gerina įstojimo sąlygas jaunuoliams iš užsienio šalių. Lyginat studijų programas, didelio išskirtinumo nėra, bet remiantis studijų kokybės vertinimais bei studijuojančiųjų pasisakymais, Vokietijos ir Šveicarijos universitetuose studijos pasirenkamos dėl aukštos studijų kokybės, itin aukštos kvalifikacijos dėstytojų, tarptautinio diplomų pripažinimo, kvalifikuotos praktikos, kalbinių galimybių ir akivaizdžiai pranašių kosmopolitiškų karjeros galimybių“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.
Didžioji dalis specialybių Vokietijos universitetuose yra vokiečių kalba, tačiau tai jokia kliūtis – tarp studentų iš Lietuvos čia itin populiarios medicinos ir biomedicinos bei taikomosios chemijos studijų programos. Noro studijuoti būtent šioje šalyje nesumažina ir itin konkurencingos atrankos į medicinos studijų programas – į 9 tūkst. vietų pretenduoja 43 tūkst. kandidatų.
Kitas studijų finansavimo modelis
Pasak AMES vadovės E. Kesylienės, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia pragyvenimui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį (apgyvendinimui, maistui, vietos transportui), kadangi Šveicarijos ekonominis lygis yra kiek aukštesnis, čia reikėtų mėnesiui nusimatyti apie 1 tūkst. eurų. AMES praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo, kaip svečioje šalyje išsilaikyti, bus galima išvengti.
„Studijos Vokietijos valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose yra nemokamos arba kainuoja išties nedaug, todėl dažnai studentus iš Lietuvos finansiškai paremia tėvai arba jie patys būtinoms išlaidoms užsidirba po paskaitų. Kadangi pagal šalies įstatymus studentai gali dirbti iki 20 valandų per savaitę bei 120 pilnų darbo dienų per metus, vidutiniškai per mėnesį dirbantis studentas gauna apie 500-800 eurų. Žinoma, bent jau pirmus studijų metus rekomenduojama tik mokytis, kad būtų galima perprasti vietinę studijų sistemą. Be to, kitaip nei Lietuvoje, yra nemažai institucijų, fondų, agentūrų, remiančių studijuojančius ar planuojančius studijuoti Vokietijoje, pvz., DAAD, Friedricho Eberto paramos fondas, „Cusanuswerk“, Vokietijos ekonomikos fondas (Stiftungder Deutschen Wirtschaft), taip pat – Vokietijos stipendija, kuomet ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai finansiškai prisideda prie jaunųjų protų finansavimo“, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.
Tiesa, pasak jos, šiai paramai yra keletas sąlygų: norintys gauti finansavimą iš minėtų institucijų, turi ne tik išsiskirti akademiniais gabumais, gerai mokėti vokiečių kalbą, bet ir būti aktyvūs mokyklos bendruomenės bei visuomenės nariai, aktyviai dalyvauti įvairių savo mokyklos, miesto ar net šalies organizacijų veikloje, nacionaliniuose ar tarptautiniuose politiniuose, socialiniuose, akademiniuose projektuose.
Studijų kaina panaši, perspektyvos įsidarbinus – geresnės
Medicinos studijų programa Vokietijoje valstybei vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai apie 200 tūkst. Eur, tačiau pačios studijos studentams yra nemokamos arba kainuoja simbolinį administravimo mokestį, t. y., apie 500 Eur už semestrą. Valstybiniuose Šveicarijos universitetuose studijų kainas nustato kantonai, tad mokslas šioje šalyje taip pat kainuoja simbolinį mokestį – nuo 1 800 CHF (apie 1634 Eur) per metus.
Bazinės medicinos studijos Vokietijoje trunka 6 metus, tačiau, kol tampama kvalifikuotu gydytoju, praktikai, asistavimui ir kvalifikacijos įgijimui paskiriama 10-12 metų. Medicinos studijas baigęs jaunas specialistas pasirinktoje klinikoje, ligoninėje ar slaugos įstaigoje įsidarbina gydytojo specialisto asistentu, 4-6 metus gilina savo žinias tam tikroje srityje, vėliau laiko specialybės egzaminą, kurį išlaikęs, įgyja gydytojo specialisto kvalifikaciją ir gali verstis gydytojo praktika.
Gydytojų atlyginimai Vokietijoje, priklausomai nuo specializacijos, yra nuo 2 650 Eur iki 22 tūkst. Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutinis bendrosios praktikos gydytojo atlyginimas per mėnesį yra 5 tūkst. Eur. Retesnių specializacijų atstovai uždirba daugiau: radiologai – apie 19 tūkst. Eur, okulistai – apie 13 tūkst. Eur, ortopedai-traumatologai – apie 11 tūkst. Eur prieš mokesčius. Kitų specializacijų medikai už savo darbą vidutiniškai gauna 6 250 Eur prieš mokesčius per mėnesį.
„Medicina – viena iš perspektyviausių karjerų, kurią gali pasirinkti jaunas žmogus, nes profesionalių medikų nuolatos trūksta. Šią sritį pasirinkęs žmogus turėtų nestokoti atkaklumo, užsispyrimo, iniciatyvos, būti kritiško mąstymo ir nebijoti juodo darbo, be to – nebijoti nesėkmių ir mokėti lengvai po jų atsitiesti. Manau, kad jauni žmonės iš Lietuvos, kurie vis plačiau pasklinda po pasaulį būsimos karjeros tikslais – būtent tokie, todėl ir yra taip vertinami tiek užsienio universitetuose, tiek būsimose darbovietėse“, – sako sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.
Aušra Kurtkutė
