-2.3 C
Švenčionys
2020 / 12 / 03

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams

Ar jau skaitete?

Gruodžio 1-oji – žuvo pėsčiasis

Gruodžio 1-ąją, antradienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 58 eismo įvykius. Žmonės nukentėjo 9-iuose įvykiuose, 6 – tamsiuoju paros metu, 5 – esant šlapiai...

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus...

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į...

Koronaviruso užkrečiamumo painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Viena iš mažiausiai aiškinamų, tačiau pastaruoju metu daug klausimų visuomenėje sukeliančių temų – koronaviruso užkrečiamumo laikotarpis. Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, dirbanti projekte „Laikykitės, –...

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių. Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma.

Tyrimams naudojamos sėklos yra vos 2-15 minučių paveikiamos šiais laukais – tačiau to pakanka, kad iš tokių paveiktų sėklų išaugtų didesni, vešlesni, stipresni ir vertingesni augalai. Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų.

„Tokių augalų lapuose ir šaknyse yra žymiai daugiau vertingų medžiagų, pavyzdžiui, naudojamų vaistų gamyboje. Iš paveiktų sėklų išaugintos ežiuolės lapuose yra dukart daugiau vitamino C, keturiskart daugiau cikorinės rūgšties, panašiai ir su kitais mūsų tiriamais augalais – raudonaisiais dobilais, grikiais“, – pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė.

Pasak mokslininkės, nors elektromagnetinio lauko tyrimai nėra nauji, iki šiol jų niekas pasaulyje nevykdė taip nuodugniai – atidžiai ir ilgai stebint, kaip keičiasi augalo savybės ir kaip kinta biocheminiai procesai paveikus jo sėklas. Tuo tarpu šaltoji plazma yra novatoriška, didelį potencialą turinti technologija, kuri šiandien taikoma itin plačiai – nuo vėžio gydymo iki maisto laikymo, žalingų bakterijų šalinimo ir medicinos įrankių sterilizavimo.

„Plazma yra medžiagos būsena, gaunama esant elektros iškrovai, pavyzdžiui, natūraliai ją sukuria žaibas. Tuomet iš orą sudarančių dujų susidaro ozonas, azoto oksidai ir kiti labai aktyvūs junginiai, kurie vos per 2 minutes gali stipriai paveikti sėklas. Ankstesniuose tyrimuose dirbome su šaltos plazmos paveiktomis eglėmis – jos jau ketverius metus auga didesnės, turi daug daugiau spyglių ir metabolitų – naudingų medžiagų, skirtų augalo gynybai“, – paaiškina prof. V. Mildažienė.

Biochemikės vadovaujama mokslininkų grupė buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuri ėmėsi kruopščiai stebėti ir tirti tokių paveiktų sėklų pokyčius molekuliniame lygmenyje. Tyrėjai jau sulaukė didelio dėmesio pasaulio mokslininkų bendruomenėje, jie kviečiami skaityti pranešimų tarptautinėse konferencijose, užmezgė ryšius su japonų, vokiečių, slovėnų, austrų, lenkų, baltarusių tyrėjais. Planuojama bendradarbiauti su Tokijo universiteto augalų ląstelių biologais, taip pat su Leibnico plazmos mokslų ir technologijų institutu Greifsvalde, pripažinta augalų biochemijos laboratorija Insbruke. Tiriant augalus VDU mokslininkai naudoja Japonijos ir Baltarusijos plazmos fizikų sukurtą įrangą.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, maisto ištekliai mažėja

Tiek šaltoji plazma, tiek elektromagnetinis laukas yra augalams saugūs, aplinkai nekenkiantys būdai efektyviai padidinti augalinės produkcijos kokybę ir kiekybę – netaikant mutagenų, chemikalų, trąšų. Mokslininkų teigimu, tai itin aktualu šiandien, prognozuojant, jog iki 2050 m. planetos gyventojų skaičius išaugs tiek, kad esamų išteklių nepakaks maistui ir kitiems poreikiams tenkinti tradiciniais būdais. Nauji būdai šiuos išteklius didinti yra itin reikalingi – šiuo atveju atsiranda galimybė auginti net gerokai daugiau naudingų medžiagų turinčius augalus.

„Augalo sėkla yra mažytė, tačiau labai sudėtinga gyva struktūra – tiek dėl sandaros, tiek dėl atsako į dirgiklius, vystymosi ypatybių. Tik dabar pradėta suprasti, koks įspūdingai veiksmingas ir lankstus yra augalų atsakas į stresą, padedantis šiems sėsliems organizmams prisitaikyti, išlikti nepalankiomis sąlygomis. Būtent tą lankstumą mes ir siekiame pritaikyti savo tyrimuose – dabar, bendradarbiaudami su Tokijo universiteto biologais, aiškinsimės, kodėl kai kurie augalai į elektromagnetinį lauką atsako teigiamai, o kiti – neigiamai“, – planus atskleidė prof. V. Mildažienė.

Vienas svarbiausių VDU tyrėjų atradimų – nors kai kurios paveiktos sėklos pasižymi mažesniu daigumu, tačiau išlikę augalai tai kompensuoja geresniu augimu. Kitaip tariant, nors iš tokių sėklų išdygsta mažiau augalų, tačiau tie augalai yra pranašesni už kitus – auga ir žydi greičiau, šakojasi daugiau. Anot mokslininkų, mažesnis daigumas šiuo atveju nėra didelis trūkumas, turint omenyje, kad augalai užmezga didelį kiekį sėklų.

„Kitas atradimas – sėklų apdorojimas sukelia antrinių metabolitų kiekio pasikeitimus (dažniausiai padidėjimą) augalo biomasėje. Šios medžiagos yra svarbios ne tik augalų atsakui į stresą, gynybai ir atsparumui, jos gali būti taikomos kaip biologiškai aktyvios medžiagos farmacijai, nes joms būdingas antioksidantinis, priešuždegiminis, priešvėžinis poveikiai“, – teigia VDU mokslininkė.

Kaip iš paprastos sėklos užauginti patobulintą augalą

VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje vykdomi itin intensyvūs tyrimai, švitinant sėklas elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma – vienu metu eksperimentus reikėjo vykdyti keturias paras, kas tris valandas. Mokslininkai tikisi, kad tokių kruopščių tyrimų dėka pavyks išsiaiškinti, kaip iš paprastos sėklos užauginti „patobulintą“ augalą, pavyzdžiui – šilkmedį ar eglę, kurie auga greičiau nei paprastai, užaugina daugiau medienos, formuoja tankesnę lają, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, subrandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

„Jau pavyko užauginti rododendrus, kurie turi daugiau šakų ir pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, arba rausvažiedes ežiuoles ir raudonuosius dobilus, kurių lapuose yra susikaupę daugiau vaistinių veikliųjų medžiagų nei paprastai. Tai pasiekiama be didelių investicijų ir išvengiant aplinkos taršos“, – tyrimų rezultatus pristatė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros doktorantė Giedrė Paužaitė.

VDU vadovaujami tyrimai, molekulinių pokyčių stebėjimai paveiktose augalų sėklose atliekami kartu Lietuvos partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro institutų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimų centro ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

VDU Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkų bendros pastangos jau buvo įvertintos pasaulio mokslo bendruomenėje – straipsnis apie jų atradimus buvo paskelbtas tarptautiniame mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“, trys publikacijos apie šiuos tyrimus pasirodė tarptautiniuose mokslo žurnaluose „Bioelectromagnetics“ ir „Plasma Processes and Polymers“.

Gruodžio 1-oji – žuvo pėsčiasis

Gruodžio 1-ąją, antradienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 58 eismo įvykius. Žmonės nukentėjo 9-iuose įvykiuose, 6 – tamsiuoju paros metu, 5 – esant šlapiai kelio dangai. Tamsiuoju paros metu (ryte) žuvo pėsčiasis. Sužeista 11...

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama...

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į abipusį santykį – susipažindamas su vis platesne literatūra, skaitytojas rinką...

Koronaviruso užkrečiamumo painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Viena iš mažiausiai aiškinamų, tačiau pastaruoju metu daug klausimų visuomenėje sukeliančių temų – koronaviruso užkrečiamumo laikotarpis. Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, dirbanti projekte „Laikykitės, – medikai“, aiškina, kuris virusinės infekcijos laikotarpis yra pats pavojingiausias, kodėl...

Serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“: iššūkiai ir pasiruošimas kitokioms Kalėdoms

Jau nuo šiandien portale LRT.lt ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovus džiugins šventinis serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“, kuriame bus galima susitikti su Kalėdų Seneliu ir ištikimiausiais jo padėjėjais elfais. Šiais metais šv....

Ką daryti, kai „darbe visi pasiruošę perkąsti vienas kitam gerklę“?

Konkurencija darbe yra geras ir būtinas dalykas, tačiau kartais įmonėse, kur dirba nuo keleto šimtų iki tūkstančių darbuotojų, ji perauga į verslui žalingą priešpriešą. Prie situacijos, kuomet darbuotojai yra pasiruošę perkąsti vienas kitam gerkles,...

Už paskleistą žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją turės atlyginti

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtas sprendimas byloje dėl R. Ž. paskelbtos informacijos apie P. M. pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti 2020...

Paukščių gripas vėl priartėjo prie Lietuvos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis Europoje nustatoma vis daugiau naujų didelio patogeniškumo paukščių gripo židinių. Apie didelį ligos protrūkį vištų dedeklių ūkyje praeitą savaitę pranešė Lenkijos atsakinga institucija. Iš...

„Sodros“ išmokos gruodžio mėnesį – kam ir kada

Gruodžio mėnesį „Sodra“ beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuoja išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras...

Vis dažniau pietus renkamės iš parduotuvės – kulinarijos gaminių pardavimai padidėjo 5,5 proc.

Kadangi restoranai ir kavinės uždaryti ir vis daugiau laiko gyventojai praleidžia namuose, maisto gaminti taip pat reikia vis daugiau. Tačiau laiko stoka pakeitė lietuvių įpročius – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia,...

3 „Instagram“ sėkmės taisyklės pagal Algį Kriščiūną

Skaičiuojama, kad „Instagram“ per mėnesį sulaukia vieno milijardo aktyvių vartotojų visame pasaulyje. „Instagram“ iš populiarumo viršūnės vis dar nesitraukia, jame užgimsta vis naujos žvaigždės, kurios neretai žinomos tik dėl populiarumo socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad...

Ar žinojote: 2 išmanūs būdai kaip perkelti failus be laidų ir interneto ryšio

Dalintis duomenimis ar perkelti juos iš vieno įrenginio į kitą, esame įpratę čia ir dabar. Įprastai tam prisijungiame prie interneto ryšio ir naudojamės el. paštu, „Messenger“ ar interneto „debesimis“. Tačiau tai daryti galima dar...

Registrų centras pataria: kaip nesunkiai sužinoti savo NT mokestinę vertę

Iki gruodžio 15 dienos, kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras...

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą audinių ūkyje, Jonavos rajone paskelbta ekstremali situacija

Jonavos rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, kuri leis tinkamai suvaldyti praėjusią savaitę Jonavos rajono audinių ūkyje nustatytą ir toliau plintantį koronaviruso protrūkį bei, esant būtinybei, pasinaudoti skirtingų institucijų turimais resursais. Valstybinė maisto ir...

Gruodžio 2-oji, Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Gruodžio 2-oji, trečiadienis, 49 savaitė. Iki Kalėdų liko 22 dienos. Saulė teka 8.20 val., leidžiasi 15.56 val. Dienos ilgumas 7.36 val. Mėnulis (pilnatis). Vardadieniai: Aurelija, Liucijus, Milmantė, Svirgailas, Vėjūnas, Vibijona. Datos: Tarptautinė vergovės panaikinimo diena Šios dienos oras: Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių....

Orai: Lengvas šaltukas išsilaikys neilgai

Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių. Vietomis plikledis. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Gruodžio 3 d. žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį...

Gruodžio 2 dienos horoskopas

AVINASŠiandien jausitės suglumęs. Norėtumėte kaip eilinę dieną užsiimti įprastais darbais, bet jausite didžiulį šeimos pasipriešinimą. Turite rinktis. JAUTISJus užklupo abejonės. Nerimaujate, ar pagal pečius jums ta atsakomybė, kurią sau prisiėmėte. Jei šitaip nepasitikėsite savimi, toli...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia visus į dešimtąsias „Knygų Kalėdas“

Pirmąsias „Knygų Kalėdas“ 2011 m. inicijavusi Prezidentė globoja ir jubiliejinę akciją bei ragina dovanoti skaitymo džiaugsmą visiems, o ypač vaikams. Dėl pandemijos dešimtosios „Knygų Kalėdos“ bus kitokios, tačiau dar aktualesnės, nes skaitymas tapo viena didžiausių...

„Sodra”: Lėšų išmokoms pakanka, jos mokamos laiku

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir...

Pažinčių skelbimas laikraštyje pakeitė lietuvės gyvenimą

Lietuvių bendruomenės Berlyne pirmininkės Vilmos Rangės gyvenimas neprimena nuobodaus: lietuvaitę į Vokietiją atvedė laikraštyje rastas skelbimas, kuriame buvo informacija apie vokiečius vyrus, ieškančius žmonos. Dabar Vilma gyvena netoli Berlyno didžiuliame name, kuriame ir pasakoja...

Lapkričio 30-osios eismo įvykiai

Lapkričio 30-ąją, pirminiais duomenimis, 5-iuose eismo įvykiuose sužeisti 5 žmonės, tarp jų – nepilnametis (keleivis), 2 pėstieji (1 – pėsčiųjų perėjoje, 1 – tamsiuoju paros metu). Esant šlapiai kelio dangai – 4 įvykiai, tamsiuoju...

Lietuviai šventinės nuotaikos nepraranda: Šv. Kalėdas ir Naujuosius švęs kurortuose, pramogaus gamtoje

Galimybių keliauti užsienyje apribojimas lietuvius verčia ieškoti alternatyvų ne tik atostogoms, bet ir didžiųjų metų švenčių paminėjimui. Naujųjų metų sutikimas kaimyninėse šalyse ne vienam tautiečiui jau buvo tapęs tradicija, todėl atšaukti savo planų –...